Grįžus po darbo ir atidarius duris, nesunku sulaukti šypsenos. Kai tik pamatai savo šunį, jis pašėlsta iš džiaugsmo, šokinėja ir prašo glamonių. Bet kodėl jis taip smalsiai elgiasi?
Jei kada susimąstėte kodėl šunys yra tokie laimingi, kai grįši namo, tada žinosite atsakymą.
Šuns uoslė yra labai išvystyta, tiek to gali atpažinti jūsų žmogaus kūno kvapą net už kelių metrų. Tas kvapas jam yra viskas: tai meilumas, tai draugija, tai galimybė valgyti, išeiti pasivaikščioti,… trumpai tariant, tai jo laimė. Dėl šios priežasties kiekvieną kartą pravėręs namo duris pamatai jį sėdintį laukiant, nes tu esi jo šeima.
Šuo nepasirengęs gyventi vienas. Nuo savo kilmės jis gyveno šeimos grupėse, kaip tai daro šiandien laukinis Afrikos šuo. Žinoma, dėl savo gyvenimo būdo kartais neturime kito pasirinkimo, kaip palikti jį tokį, vieną. Tai darydamas kailinis jaučiasi labai blogai, tačiau grįžęs jis labai džiaugiasi, nes žino, kad vėl būsime šalia jo.
Be to, nepamirškite, kad turite jausmų. Tiesą sakant, kai kurie iš jų yra labai panašūs į mūsų, pavyzdžiui, džiaugsmas. Mažas šuo, kurį turime namuose, labai džiaugiasi, kai mus mato, lygiai taip pat, kaip mes matome svarbų ar seniai nematytą žmogų, tačiau aiškiai skiriasi: šuo tai išreiškia daugiau, daug daugiau 🙂
Netgi taip, Labai rekomenduojama įeiti į namus taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę. Kodėl? Nes jei glamonėsime gyvūną, tai, ko sieksime, tai kitą kartą jis dar labiau jaudinsis ir tai, kad yra vaikų ar pagyvenusių žmonių, gali būti problema. Turint tai omenyje, jei matysime jį šokinėjantį ar labai nervinsimės, atsuksime jam nugarą, kol jis nurims. Tada galime jį palepinti, jei norime.
Tokiu būdu grįžimas namo taps kažkuo įprastu, įprastu, o ne patirtimi, galinčia kažkam pakenkti.